Ką reiškia saugoti savo širdį?

Ką reiškia saugoti savo širdį? Atsakymas



Patarlių 4:23–26 moko tikinčiuosius visų pirma saugoti savo širdį, nes viskas, ką darote, kyla iš jos. Laikykite savo burną be iškrypėlių; korumpuotą kalbą laikykite atokiai nuo savo lūpų. Tegul akys žiūri tiesiai į priekį; nukreipk žvilgsnį tiesiai prieš save. Kruopščiai pagalvokite apie savo pėdų takus ir būkite tvirti visuose savo keliuose. Kai Saliamonas kalba apie širdies saugojimą, jis iš tikrųjų turi omenyje vidinę žmogaus šerdį – mintis, jausmus, troškimus, valią ir pasirinkimus, dėl kurių tas žmogus yra toks, koks jis yra. Biblija mums sako, kad mūsų mintys dažnai lemia, kuo mes tampame (Patarlių 23:7; 27:19). Žmogaus protas atspindi, kas jis iš tikrųjų yra, o ne tik jo veiksmus ar žodžius. Štai kodėl Dievas tiria žmogaus širdį, o ne tik jo išvaizdą ir tai, kaip jis atrodo (1 Samuelio 16:7).



Kaip yra daugybė ligų ir sutrikimų, galinčių paveikti fizinę širdį, taip pat yra daug dvasinės širdies negalavimų, kurie gali sutrikdyti tikinčiojo augimą ir vystymąsi. Aterosklerozė – tai arterijų sukietėjimas dėl susikaupusių cholesterolio plokštelių ir randų arterijų sienelėse. Gali atsirasti ir dvasinės širdies sukietėjimas. Širdis užkietėja, kai mums pateikiama Dievo tiesa, o mes atsisakome ją pripažinti ar priimti.





Nors Egiptą ištiko viena nelaimė po kitos, kai faraonas atsisakė paleisti izraelitus iš jų vergijos, jis užkietino savo širdį prieš tiesą, kad Visagalis Dievas ketino išvaduoti savo tautą iš Egipto (Išėjimo 7:22; 8:32; 9: 34). 95:7–8 psalmėje karalius Dovydas maldavo savo žmones neužkietinti savo širdies maištaujant prieš Dievą, kaip tai darė dykumoje. Yra daug dalykų, kurie gali užgrūdinti širdį ir paskatinti žmogų išsižadėti Dievo, ir kaip cholesterolis blokuoja kraujotaką, taip ir neleidžia tikinčiajam laisvai skleisti Dievo ramybės ir palaiminimų, gaunamų iš paklusnumo. Todėl apsisaugoti nuo maištaujančios dvasios ir ugdyti nuolankaus paklusnumo Dievo Žodžiui dvasią yra pirmasis žingsnis saugant širdį.



Širdies ūžesiai yra nenormalūs srauto modeliai, atsirandantys dėl sutrikusių širdies vožtuvų. Širdies vožtuvai veikia kaip durys, neleidžiančios kraujui tekėti atgal į širdį. Dvasinis širdies ūžesys atsiranda, kai tikintieji skundžiasi, plečiasi, ginčijasi ir nesutaria. Tikintiesiems daug kartų liepiama vengti murmėti, murmėti ir skųstis (Išėjimo 16:3; Jono 6:43; Filipiečiams 2:14). Užsiimdami šia veikla, tikintieji nukreipia savo dėmesį nuo planų, tikslų ir praeities Dievo palaiminimų į pasaulio dalykus. Dievas tai mato kaip tikėjimo stoką, o be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui (Hebrajams 11:6). Vietoj to, krikščionys yra įpareigoti siekti viskuo pasitenkinimo, pasitikėdami Dievu, kuris jam tinkamu metu suteiks tai, ko reikia (Hebrajams 13:5). Apsisaugojimas nuo besiskundžiančios dvasios ir dėkingumo bei pasitikėjimo dvasios ugdymas yra antras žingsnis siekiant saugoti širdį.



Stazinis širdies nepakankamumas – tai širdies nesugebėjimas sėkmingai pumpuoti kraują per kūną dėl jos sienelių silpnumo. Stazinis širdies nepakankamumas gali atsirasti dėl hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio), miokardo infarkto (širdies priepuolių) ir nenormalaus širdies išsiplėtimo. Dvasiniai atitikmenys yra pyktis, pasidavimas pagundai ir išdidumas. Pyktis veikia kaip nuodai kūnui, tiek fiziškai, tiek dvasiškai, ir tikinčiuosius daro labiau pažeidžiamus pagundai įskaudinti kitus savo veiksmais ir žodžiais. Efeziečiams 4:31–32 nurodoma: Atsikratykite visokio kartėlio, pykčio ir pykčio, peštynių ir šmeižto, taip pat visų piktybių. Būkite malonūs ir gailestingi vieni kitiems, atleisdami vieni kitiems, kaip Dievas Kristuje jums atleido.



Kiekvienas krikščionis yra įtrauktas į nuolatinį, intensyvų karą su demoniškomis jėgomis. Daugelis iš mūsų taip ryžtasi kovoti su išoriniu dvasiniu karu, kad pamirštame, kad didžioji mūsų kovos dalis vyksta ne su išorinėmis jėgomis, o su savo protu ir mintimis. Jokūbo 1:14–16 mums sakoma: „Kiekvienas žmogus yra gundomas, kai yra traukiamas ir viliojantis savo pikto troškimo. Tada, kai troškimas pastojo, jis pagimdo nuodėmę; o nuodėmė, kai ji suauga, pagimdo mirtį. Neapsigaukite, mano brangūs broliai ir seserys. Nuodėmė visada prasideda galvoje. Nusidėjėlis pirmiausia turi suvokti nuodėmingą veiksmą ir juo susimąstyti, prieš jį iš tikrųjų įvykdydamas. Todėl pirmoji gynybos linija turi būti atsisakymas net pagalvoti apie neteisėtą veiksmą. Apaštalas Paulius liepia paimti į nelaisvę kiekvieną mintį, kad ji atitiktų Dievo valią (2 Korintiečiams 10:3–5).

Patarlių 16:18 sako, kad puikybė veda į pražūtį. Patarlių 16:5 sakoma: „Kiekvienas, kurio širdis išdidus, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui. Puikybė buvo pirmoji didžioji šėtono nuodėmė, kai jis manė, kad gali būti panašus į Dievą, ir paskatino trečdalį angelų pabandyti įvykdyti perversmą danguje (Ezechielio 28:17). Dėl šios priežasties Šėtonas buvo išmestas iš dangaus. Šėtonas taip pat gundė Ievą Edeno sode, apeliuodamas į jos ego. Jis pasakė: „Dievas žino, kad kai valgysite nuo [uždrausto medžio], jums atsivers akys ir būsite kaip Dievas, pažindami gėrį ir pikta. Ieva troško būti išmintinga kaip Dievas, todėl ji pasidavė šėtono patarimui valgyti iš medžio vaisių. Todėl išdidumas buvo ir žmogaus žlugimas. Šėtonas nenorėjo, kad žmogus paklustų Dievui, o taptų savo dievu – pats nulemtų tikrovę, prasmę ir etiką. Ši šėtoniška filosofija yra pamatinė kerėjimo, pasaulietinio humanizmo ir New Age mistikos filosofija.

Pykčio, pasididžiavimo ir pagundų vengimas taip pat yra svarbūs širdies apsaugos elementai. Apaštalas Paulius mums sako: „Pagaliau, broliai ir seserys, galvokite apie tai, kas tikra, kas kilna, kas teisinga, kas tyra, kas miela, kas žavinga – jei kas puiku ar girtina – pagalvokite apie tai (Filipiečiams 4). :8). Apsigyvenimas ties šiais dalykais padės pastatyti apsauginę tvorą aplink mūsų širdis.



Top