Ką reiškia mylėti kaip Jėzų?

Ką reiškia mylėti kaip Jėzų? Atsakymas



Krikščionis nori būti kuo panašesnis į Jėzų. Dalis buvimo panašiu į Jėzų yra mylėjimas taip, kaip mylėjo Jėzus. Dievas turi tikslą priderinti mus prie savo Sūnaus paveikslo (Romiečiams 8:29). Jėzus visada buvo klusnus Tėvui (Jono 8:29), Jis buvo visais atžvilgiais tyras (Hebrajams 4:15) ir nesavanaudiškai mylėjo žmones (Mato 9:36; 14:14). Jis įsakė savo mokiniams mylėti vieni kitus taip, kaip Jis juos mylėjo (Jono 13:34). Bet tai kelia problemą. Jėzus parodė savo meilę mirdamas už mus, sakydamas: „Nėra didesnės meilės už šią“ (Jono 15:13). Kadangi dauguma iš mūsų niekada nebūsime raginami mirti už ką nors, ką reiškia mylėti kaip Jėzų?



Jono 3:16 pasakojama, ką reiškia mylėti taip, kaip myli Jėzus: Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų. Dieviška meilė duoda pasiaukojančiai. Mylėti kaip Jėzus reiškia, kad viską, ką turime, laikome palaidomis rankomis. Esame pasirengę skirti pinigų, laiko ir turto, kad galėtume tarnauti kitiems žmonėms. Pripažįstame, kad visa, ką turime, mums paskolino dangiškasis Tėvas, ir esame atsakingi už tai, ką su tuo darome (Mato 25:14–30). Mes suteikiame žmonėms tai, ko jiems reikia, kai tik galime tai padaryti. Kai matome, kad broliui ar seseriai reikia pagalbos, ir turime išteklių, kurie galėtų padėti, turime su jais pasidalinti tuo, ką turime (Jokūbo 2:15; 1 Jono 3:16–17).





Jėzus buvo nediskriminuojantis, kaip mylėjo. Jis perspėjo mus, kad lengva mylėti tuos, kurie yra panašūs į mus (Lk 6, 32–33). Tačiau Jėzus mylėjo net savo priešus ir tikisi, kad jo pasekėjai darys tą patį (Lk 6:35). Jis gydė, maitino ir patarnavo daugeliui, kurie vėliau šauks: Nukryžiuok Jį! (Mato 27:20–22). Jis nuplovė Judui Iskarijotui kojas, žinodamas, kad po kelių valandų Judas Jį išduos (Jono 13:4–5). Jis atkreipė dėmesį į tarnystę nekenčiamiems samariečiams (Jono 4), netgi pavertė samarietį palyginimo herojumi (Lk 10:25–37). Turtingi ir vargšai, jauni ir seni, religingi ir pagonys – žmonės plūdo klausytis Jėzaus, nes Jis juos mylėjo (Morkaus 10:1; Mato 9:35–36; Luko 18:18).



Mylėti kaip Jėzus reiškia, kad negalime pasirinkti, kaip elgiamės su žmonėmis. Jokūbas griežtai smerkia palankumą, pagrįstą finansine ar socialine padėtimi: bet jei rodote palankumą, nusidedate ir esate įstatymo nuteisti kaip pažeidėjai (Jokūbo 2:9). Su kiekvienu žmogumi turime elgtis oriai ir pagarbiai, prisimindami, kad šis asmuo yra ypatingas kūrinys, sukurtas pagal Dievo paveikslą (1 Jono 2:9–10; 4:20–21). Turime stengtis išvaduoti savo širdis nuo rasinių prietarų, socialinio ir ekonominio snobizmo ir religinio pranašumo. Niekas iš to nepriklauso žmogaus, kuris nori mylėti taip, kaip myli Jėzus, gyvenimui.



Mes neturime tapatinti meilės su visišku priėmimu viskam, ką kažkas daro. Jėzus netoleravo nuodėmės, apgaulės ar netikrų pasekėjų. Jis buvo skausmingai tiesioginis su fariziejais, religiniais lyderiais ir tais, kurie tvirtino Jį mylintys, bet labiau mylėjo savo gyvenimą. Dar juos mylėdamas, Jėzus priekaištavo fariziejams, vadindamas juos veidmainiais! ir Akli kvailiai! (Mato 23:13, 16). Jis metė iššūkį religiniams vadovams įspėjimu: „Ne visi, kurie man sako: „Viešpatie, Viešpatie“, įeis į dangaus karalystę. Tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią (Mato 7:21). Jis suglumino pusgalvius sakydamas: „Niekas, kuris prideda ranką prie plūgo ir žiūri atgal, nėra tinkamas dangaus karalystei“ (Lk 9, 62).



Mylėti kaip Jėzus reiškia, kad pakankamai rūpinamės kitų sielomis, kad pasakytume jiems tiesą. Turtingas jaunas valdovas atėjo pas Jėzų turėdamas gerų ketinimų, bet nepasidavęs (Lk 18, 18–25). Jis norėjo to, ką pasiūlė Jėzus, bet nenorėjo Jėzaus. Jis labiau mylėjo savo pinigus, o Jėzus su meile atkreipė dėmesį į jaunuolio godumą. Mes nemylime žmonių, sušvelnindami Evangeliją, kuri galėtų juos išgelbėti. Jėzus niekada nepakeitė tiesos, kad patenkintų Jo klausytojų niežtinčias ausis (žr. 2 Timotiejui 4:3). Jis mylėjo juos pakankamai, kad įspėtų, iššauktų, mokytų ir atleistų iki pat kryžiaus (Lk 23:34).

Atleidimas yra dar vienas būdas mylėti kaip Jėzus. Mes atleidžiame, kai buvome skriaudžiami (Mato 6:14; Efeziečiams 4:32). Mūsų savanaudiškumas nori prisirišti prie žaizdos, ją branginti, slaugyti ir iš naujo išgyventi. Bet Jėzus atleido ir liepia mums taip pat atleisti (Morkaus 11:25). Negalime mylėti žmogaus, kuriam neatleisime. Jėzus nelaiko mums atleistų nuodėmių; veikiau Jis skelbia mus švariais ir atkurtais (1 Jono 1:9). Mūsų nuodėmė gali turėti pasekmių, bet Jis per jas mus myli ir padeda iš jų mokytis. Kai kam nors atleidžiame, galime mylėti tą žmogų ir melstis už jį švaria sąžine, nes padarėme tai, ką Dievas mums liepia (Kolosiečiams 3:13; Efeziečiams 4:32).

Jėzus pasakė savo mokiniams, kad pirmiausia pasaulis sužinos, kad jie yra Jo, yra jų meilė vienas kitam (Jono 13:35). Jei mylime Jėzų, mylėsime tai, ką Jis myli, tai yra žmones. O kai praktikuojame mylėti taip, kaip mylėjo Jis, tampame panašesni į Jį.



Top