Kodėl Senojo Testamento įstatymas tiek daug pasako apie miltligę?

Kodėl Senojo Testamento įstatymas tiek daug pasako apie miltligę? Atsakymas



Daugelyje šiuolaikinių namų kyla problemų dėl pelėsio ar miltligės, ir tai kelia susirūpinimą sveikatai, nes pelėsis neigiamai veikia mūsų organizmą. Biblijoje apie pelėsį kalbama Kunigų 14:33–48. Originalus žodis, išverstas šioje ištraukoje miltligė arba pelėsis, pažodžiui reiškia raupsus. Dievas norėjo, kad Jo žmonės gyventų aplinkoje, kurioje nėra pelėsių, parodydamas Jo rūpestį jų gerove.



Šiandien žinome, kad namuose esantis pelėsis sukelia alergijas, astmą, bronchitą ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Mozės įstatymas liepė izraelitams pašalinti pelėsį iš savo namų ir davė nuoseklias instrukcijas, kaip tai padaryti. Viešpats liepė jiems imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotų savo sveikatą. Tada, kaip ir dabar, buvo svarbu atsikratyti pelėsio.





Dievas kalbėjo su Moze, kad duotų nurodymus, ką daryti, kai izraelitai persikėlė į Kanaaną ir aptiko pelėsį namuose: namo savininkas turėjo pasakyti kunigui apie pelėsį (Kunigų 14:35). Tada kunigas liepdavo ištuštinti namą ir įeidavo apžiūrėti namą. Jei pelėsis turėjo žalsvų ar rausvų dryžių ir atrodė, kad bėga žemiau sienos paviršiaus, tada kunigas septynioms dienoms pastatydavo namą karantine (36–38 eil.). Karantino metu visi, kurie įeidavo į namus, būdavo iškilmingai nešvarūs iki vakaro; kiekvienas, kuris miegojo ar valgė namuose, turi išsiskalbti drabužius (46–47 eilutės).



Po savaitės karantino kunigas iš naujo apžiūrėjo namus. Jei pelėsis būtų išplitęs, imtasi drastiškesnių veiksmų: jis turi įsakyti, kad užterštus akmenis išplėštų ir išmestų į nešvarią vietą už miesto. Jis turi nugramdyti visas vidines namo sienas, o nubrauktą medžiagą išmesti į nešvarią vietą už miesto. Tada jie turi paimti kitus akmenis, kad juos pakeistų, ir paimti naują molį bei tinkuoti namą (Kunigų 14:40–42). Vėliau sekė dar vienas karantino laikotarpis.



Pašalinus užkrėstas namo dalis, kunigas grįždavo dar vienam apžiūrai. Jei pelėsis vėl atsirastų ant naujojo tinko, kunigas paskelbtų, kad tai nuolatinis nešvarus pelėsis, o patys namai nešvarūs (Kunigų 14:44). Tuo atveju beliko padaryti tik vieną dalyką: jį reikia nugriauti – akmenis, rąstus ir visą tinką – ir išvežti iš miesto į nešvarią vietą (45 eil.).



Tačiau jei po pertvarkymo pelėsis ar miltligė nebūtų išplitęs, kunigas paskelbdavo, kad namai švarūs (Kunigų 14:48). Tada namas buvo apvalomas atliekant unikalų ritualą, kuriame dalyvavo du paukščiai, vanduo, kedro mediena, raudoni verpalai ir molinis puodas (49–53 eilutės).

Kita priežastis, be fizinės sveikatos, Biblijoje aptariama miltligė (arba raupsai) namuose gali būti ta, kad tai vaizdinga nuodėmės iliustracija. Kaip raupsai odoje, miltligė namuose yra žalinga, kenksminga ir nešvari. Senojo Testamento įstatymas mokė, kad miltligė, kaip ir nuodėmė, neigiamai veikia žmogaus namus. Kaip nuodėmė, ji plistų. Kaip ir nekontroliuojama nuodėmė, ji vestų į visišką sunaikinimą. Ir, kaip ir nuodėmę, ją buvo galima išnaikinti tik kunigo įstaigoje su kraujo auka.



Top