Kodėl Dievas yra pavydus Dievas?

Kodėl Dievas yra pavydus Dievas? Atsakymas



Svarbu suprasti, kaip vartojamas žodis pavydas. Jo vartojimas Išėjimo 20:5 apibūdinti Dievą skiriasi nuo to, kaip jis vartojamas apibūdinti pavydo nuodėmę (Galatams 5:20). Kai vartojame žodį pavydus, vartojame jį taip, kad pavydime tam, kuris turi tai, ko mes neturime. Žmogus gali pavydėti ar pavydėti kitam žmogui, nes jis turi gražų automobilį ar namus (turtą). Arba žmogus gali pavydėti ar pavydėti kitam žmogui dėl kokių nors kito asmens sugebėjimų ar įgūdžių (pvz., sportinių sugebėjimų). Kitas pavyzdys būtų, kad vienas žmogus gali pavydėti ar pavydėti kitam dėl jo grožio.



Išėjimo 20:5 sakoma, kad Dievas nėra pavydus ar pavydus dėl to, kad kažkas turi kažko, ko Jam nori arba ko jam reikia. Išėjimo 20:4-5 sakoma: „Nedaryk sau stabo nieko, kas yra aukščiau nei danguje, nei žemėje, nei apačioje, nei vandenyse. Nenusilenksite jiems ir negarbinsite jų; juk aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas... Pastebėkite, kad Dievas pavydi, kai kas duoda kitam ką nors, kas teisėtai priklauso Jam.





Šiose eilutėse Dievas kalba apie žmones, kurie kuria stabus ir nusilenkia bei garbina tuos stabus, užuot davęs Dievą garbinti, kuris priklauso tik Jam. Dievas valdo Jam priklausantį garbinimą ir tarnystę. Nuodėmė (kaip Dievas nurodo šiame įsakyme) garbinti ar tarnauti bet kam, išskyrus Dievą. Nuodėmė, kai mes trokštame, pavydime arba kam nors pavydime, nes jis turi kažką, ko mes neturime. Kitaip vartojamas žodis pavydus, kai Dievas sako, kad yra pavydus. Tai, ko Jis pavydi, priklauso Jam; garbinimas ir tarnavimas priklauso tik Jam ir turi būti duoti tik Jam.



Galbūt praktinis pavyzdys padės suprasti skirtumą. Jei vyras mato kitą vyrą flirtuojantį su žmona, jis turi teisę pavydėti, nes tik jis turi teisę flirtuoti su savo žmona. Toks pavydas nėra nuodėmingas. Atvirkščiai, tai visiškai tinkama. Pavydėti to, ką Dievas skelbia esant tau, yra gera ir tinkama. Pavydas yra nuodėmė, kai trokšti kažko, kas tau nepriklauso. Garbinimas, šlovinimas, garbinimas ir garbinimas priklauso tik Dievui, nes tik Jis tikrai to vertas. Todėl Dievas pagrįstai pavydi, kai garbinami, šlovinami, gerbiami ar garbinami stabai. Būtent tokį pavydą apaštalas Paulius apibūdino 2 Korintiečiams 11:2, Aš pavydžiu jums dievišku pavydu...





Top